- pagūbrys
- pagūbrỹs sm. (3b) Pšl žr. pagūbrė: Mėsa labiau į pãgūbrį buvo – nepasiekė ranka Rm. Daržinės pagūbry dažnai perisi kregždės Pn. Jeigu gaidys vaikščioja po stogo pagūbrį, mirs namų šeiminykas (priet.) Pn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
